| (KAP, KAI) Rugpjûèio 15 d. Benediktas XVI ðventë Marijos Ëmimo á dangø Miðias Kastelgandolfo parapijos baþnyèioje. Miðias drauge koncelebravo ir Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje vieðëjæs popieþiaus brolis prel. Georgas Ratzingeris. Homilijoje Benediktas XVI kritikavo vartotojiðkumà ir egoizmà – materialistines ideologijas, raginanèias pasiimti viskà, kà ámanoma pasiglemþti. Jis priminë ðv. Augustino mintá, kuria þmonijos istorija vaizduojama kaip nuolatinë meilës ir egoizmo kova. Komentuodamas Apreiðkimo knygos ugniná slibinà Benediktas XVI sakë: „Šiandien taip pat atrodo, jog neámanoma nugalëti slibino, taèiau Dievas yra uþ já stipresnis. Nugali meilë, o ne egoizmas.“ Pasak Benedikto XVI, apokaliptinë Moteris vaizduoja keliaujanèià Baþnyèià, kuri nuolat persekiojama neða Dievà á kupinà prievartos pasaulá. Visuose persekiojimuose Baþnyèia kentëdama nugali. Tai Dievo buvimo þenklas neapykantos ir egoizmo pasaulyje.
Popieþius kalbëjo apie senovës krikðèioniø persekiojimus ir XX amþiaus ideologines sistemas. Pasak jo, nepaisydama kentëjimø Baþnyèia nuolat prieðindavosi materialistinëms diktatûroms. Popieþius sakë, jog tikëjimas, kuris atrodo esàs silpnas, ið tikrøjø yra tikroji pasaulio jëga.
Švè. M. Marijos Ëmimo á dangø iðkilmëje Kastelgandolfe vyko ir bendroji audiencija. Katechezës metu Benediktas XVI sakë, jog Marijos Ëmimas á dangø yra galutinis jos solidarumo su Sûnumi patvirtinimas. Pasak jo, Marijos paðlovinimas jos mergeliðkajame kûne yra galutinis jos visiðko solidarumo su Sûnumi patvirtinimas ir kentëjimuose, ir pergalëje. Popieþius priminë, jog ði Marijos iðkilmë turi senà tradicijà, átvirtintà Šventajame Raðte, kur Marija visuomet vaizduojama susijusi su Jëzumi bendryste ir solidarumu.
„Baþnyèios þinios“ katalikai.lt
|